abhyutthāna अभ्युत्थान

Definition: noun (neuter) (said of destiny) gaining efficacy (Monier-Williams, Sir M. (1988))birth (Monier-Williams, Sir M. (1988))elevation (Monier-Williams, Sir M. (1988))gaining a high position (Monier-Williams, Sir M. (1988))gaining authority (Monier-Williams, Sir M. (1988))origin (Monier-Williams, Sir M. (1988))power (Monier-Williams, Sir M. (1988))rebellion (Monier-Williams, Sir M. (1988))respectability (Monier-Williams, Sir M. (1988))rise (Monier-Williams, Sir M. (1988))rising (Monier-Williams, Sir M. (1988))rising from a seat through politeness (Monier-Williams, Sir M. (1988))setting out (Monier-Williams, Sir M. (1988))


Dictionary: dcs
Literary Sources:
Synonyms:
Wikipedia: